Kaip pasiruošti tyrimams?

KAIP PASIRUOŠTI KRAUJO TYRIMUI

Bendri principai, taikomi pacientams prieš priduodant kraujo mėginius yra šie:

• Nevalgyti, nevartoti alkoholio, bananų, arbatos, kavos, kofeino, šokolado, tabako 8-12 val. prieš kraujo pridavimą tyrimui,
• Nebadauti ilgiau nei 24 val.,
• Vengti psichologinio streso,
• Vengti fizinio krūvio (nesportuoti).

Pacientams, kuriems būtina atlikti specialius tyrimus, rekomenduojama laikytis specialių reikalavimų:

• Minimalus nevalgymo laikas iki bendro kraujo tyrimo pridavimo yra 3 val.
• Kalcitonino tyrimui – 12 val. per (naktį).
• C reaktyviam baltymui – 12 val.
• Geležies kiekio kraujyje nustatymui rekomenduojama 2 savaites nevartoti geležies preparatų.
• Gliukozės tyrimui rekomenduojama nevalgyti 12 val. (per naktį), vengti saldžių ir riebių maisto produktų, nevartoti alkoholio ir vaistų, darančių įtaką gliukozės kiekio kraujyje kitimui, tokių kaip: kortikosteroidai, tiroksinas, fenitoinas ir oraliniai kontraceptikai.
• Gliukozės tolerancijos tyrimui rekomenduojama laikytis dietos: 3 dienas prieš tyrimą nevalgyti gausiai saldžių ir riebių maisto produktų, nevartoti alkoholio ir vaistų, tokių kaip kortikosteroidai, tiroksinas, fenitoinas ir oraliniai kontraceptikai, 8-10 val. prieš tyrimą (per naktį) nevalgyti.
• Kepenų fermentų tyrimui – nevalgyti 12 val.
• Bilirubino kiekio kraujyje nustatymui – minimalus nevalgymo laikas iki tyrimo bent 4 val.
• Kalcio kiekio nustatymui – 8-12 val. prieš tyrimą vengti papildų su kalciu.
• Magnio kiekio nustatymui – 3 dienas prieš tyrimą vengti vaistų, mažinančių rūgštingumą, šlapimą išsiskirti skatinančių diuretikų su magniu.
• Prieš atliekant cholesterolio ir jo frakcijų, triglicerolių tyrimus, nevalgyti 8-12 val., vengti riebaus maisto.
• 48 val. prieš tyrimą vengti: vitamino C daugiau kaip 250 mg per dieną (iš visų šaltinių, tarp jų maisto, vitaminų, papildų), raudonos mėsos (jautienos, ėrienos), apdorotos mėsos ir kepenų, žalių vaisių ir daržovių (ypač melionų, ropių ir ridikų).
• 48 val. prieš prostatos specifinį antigeno (PSA) tyrimą susilaikyti nuo seksualinio aktyvumo.
• Kraujo tyrimai gali būti iškreipti, jei pacientui buvo atliktos diagnostinės procedūros (radiologiniai tyrimai, ypač su kontrastu, veloergometrija, funkcinius kvėpavimo tyrimai). Dėl šios priežasties tokio pobūdžio tyrimus rekomenduojama atlikti po kraujo ėmimo procedūros (įvairios procedūros daro įtaką tyrimų rezultatams).
• Vartojami medikamentai taip pat gali turėti įtakos tyrimų rezultatams, dėlto būtina susipažinti su informaciniu vartojamo vaisto aprašymo lapeliu bei pasitarti su Jus gydančiu gydytoju dėl galimos vartojamo vaisto įtakos tyrimo rezultatams.

KAIP PASIRUOŠTI BENDRAJAM ŠLAPIMO TYRIMUI

Mažiems vaikams šlapimo ėminį gali padėti surinkti juos prižiūrintys suaugusieji. Vyresni vaikai (jiems paaiškinus) šlapimo ėminį gali surinkti patys.

• Tyrimui geriausiai tinka rytinis šlapimas. Prieš surenkant šlapimą, švariu vandeniu būtina apsiplauti išorinius lytinius organus (nenaudoti muilo ir kt. ploviklių).
• Menstruacijų laikotarpiu ir 2-3 dienas po jų, šlapimo tyrimo atlikti nerekomenduojama arba reikia naudoti tamponus, kad apsisaugotumėte nuo kraujo patekimo į šlapimą.
• Tyrimui pristatyti šlapimo indelyje surinktą „vidurinę porciją“ šlapimo, t.y. pirmąją čiurkšlę nuleisti į tualetą, vidurinę – į indelį (20-50 ml) ir baigti šlapintis į tualetą. Indelį nusipirkti vaistinėje.
• Indelį sandariai uždaryti, užklijuoti lipduką, kurį davė gydytojas paskirdamas tyrimą ir kiek galima greičiau pristatyti į laboratoriją.
• Naujagimių ir kūdikių šlapimas renkamas naudojant specialius maišelius (minimalus šlapimo kiekis tyrimui – 10 ml). Surinkimo maišelis turėtų būti laikomas pritvirtintas ne ilgiau kaip valandą, nes vėliau labai padidėja ėminio užteršimo tikimybė.

KAIP SURINKTI ŠLAPIMĄ MIKROBIOLOGINIAM TYRIMUI (PASĖLIUI)

Vyresniems vaikams, galintiems kontroliuoti šlapinimąsi, tinkamas „vidurinės srovės“ šlapimas. Naujagimiams ir kūdikiams tiktų šlapimas, „pagaunant“ vidurinę šlapimo srovę į šlapimo indelį.

• Pageidautina prieš renkant šlapimą nesišlapinti 4 – 6 val. ir mažiausiai 48 val. nevartoti antimikrobinių preparatų.
• Tyrimui geriausiai tinka rytinis šlapimas. Prieš surenkant šlapimą švariu vandeniu būtina gerai apsiplauti išorinius lytinius organus (nenaudoti muilo ir kitų ploviklių).
• Į šlapimo indelį surinkti šlapimo „vidurinę porciją“, t.y. pirmąją čiurkšlę nuleisti į tualetą, vidurinę – į indelį (20-30 ml) ir baigti šlapintis į tualetą. Indelis būtinai turi būti sterilus, įpakuotas celofaninėje pakuotėje, jį reikia įsigyti vaistinėje.
• Indelį sandariai uždaryti, laikyti šaltai ir kuo greičiau pristatyti į laboratoriją.

KAIP SURINKTI IŠMATAS

Bent 24 val. prieš tyrimą nepatartina naudoti klizmų, rektalinių žvakučių, laisvinamųjų preparatų.

Išmatų surinkimas naujagimiams ir kūdikiams, naudojantiems sauskelnes

• Jeigu kūdikis viduriuoja, į sauskelnes įtiesiama nepralaidžios medžiagos, kad turinys nesusigertų į sauskelnes.
• Išmatos paimamos su talpyklos semtuvėliu iš kelių vietų (apie 2 g – riešuto dydžio, jeigu skystos – 5 ml) ir įdedamos į išmatų indelį, jį reikia įsigyti vaistinėje.
• Išmatos imamos toje vietoje, kur gausu gleivių, kraujo ar kitų priemaišų.

Išmatų surinkimas vyresniems vaikams

• Ant tualetinio puoduko ar klozeto užtiesiama švari polietileno plėvelė taip, kad vaikas galėtų netrukdomai pasituštinti. Tokiu būdu galima laisvai nuo plėvelės paimti ėminį. Jeigu tyrimui skirta medžiaga įkrenta į klozetą, tyrimui ji netinkama.
• Ėminio surinkimui galima naudoti basoną. Pasituštinus išmatos imamos iš kelių skirtingų vietų, ypač jeigu yra gleivių, kraujo, kitų neįprastų išskyrų. Tyrimui reikia paimti apie 2 g kietų, ar 5 ml skystų išmatų.
• Sandariai uždarytas indelis, ant jo užrašius tiriamojo vardą, pavardę, pristatomas tyrėjams kiek galima greičiau.
• SVARBU! Norint nustatyti pirmuonių vegetatyvines formas, Clostridium difficile GDH ir toksinus, išmatas tyrėjams reikia pristatyti nedelsiant. Kitiems išmatų tyrimams – ne vėliau kaip 1-2 val. po pasituštinimo (laikant ėminį kambario temperatūroje).